- čia
- 2 čià conj. 1. tai (skiriamojo sujungimo vienarūšėms sakinio dalims jungti): Dabar trumpa dienos – čià rytas, čià vakaras Ėr. Vasarą čià temsta, čia aušta Grž. Čia turi, čia nebeturi Sln. Čià šoka, čia numirėlį laidoja Grž. Kaip šulny vandenio: čià semk, čià pilna Lp. Žmogaus gyvenimas kai musės – čia yr, čia nebėr NžR. Čià muši, čià ėda (apie arklį) Pc. Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas, čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran. Aušrinė, nardydama tarp mažučių, raudonai nusidažiusių debesėlių, čia dega, čia gęsta, čia liepsnoja, čia smilksta lyg žvakė, deganti vėjuje A.Vien. ^ Čia žodis, čia darbas B. 2. ten (vietos aplinkybės apibūdinamiesiems šalutiniams sakiniams jungti): Ai žinau žinau pakelyj mergelę, čia aš josiu, čia nakvosiu, čia bus nakvynelė KlpD56. Kur nueisiu, čià nameliai; kur numirsiu, čia kapeliai J.Jabl. ^ Kur niežti, čià nagai; kur miela, čià akys J.Jabl. Kur sėsi, čia ravėsi PPr268. Kur ỹra, čia ir byra rš. Kur lyja, čia ir laša B. Čia gerai, kur mūsų nėra S.Dauk. Kur šuo laka, čia ir loja Sch99.
Dictionary of the Lithuanian Language.